IT specialistai, žurnalistikos darbuotojai, vadovai, analitikai ir kt. yra daugiausiai dirbantys asmenys nuotoliniu būdu. Nors darbas namuose ne visoms įmonėms būna kliūtis, bet norint užtikrinti nuotolinio darbo kokybę reikėtų įvertinti darbo tikslus, darbuotojo asmeninę padėtį, technologijas ir kt. Taip pat būtina veiksminga komunikacija, koordinacija ir kultūra. Tačiau, visuomet tiek pati įmonė, tiek joje dirbantys asmenys susidurs su tam tikrais iššūkiais, net ir atsižvelgus į šiuos dalykus.

Darbo iš namų trūkumai

Pirmiausia pradėsime nuo trūkumų su kuriais dažniausiai susiduria tiek įmonė, tiek darbutojas. Dirbant nuotoliniu būdu laikui bėgant silpnėja komandiškumas, darbuotojams yra sunkiau laikytis ir atskirti darbo ir nedarbo laiką, pvz.: vieni darbo metu gali užsiimti asmeniniais dalykais ar asmeniui būna sunku sutelkti dėmesį į darbą, o kiti kaip tik atvirkščiai – viršija darbo laiką, dirba daugiau nei turėtų. Tuomet, nuo per didelio darbo krūvio, atsiranda įvairūs sveikatos sutrikimai. Svarbu būtų užsiminti apie tai, kad vadovai susiduria su sunkumu fiksuojant darbo valandų kiekį, kurį pradirbo darbuotojas. Dar vienas minusas dirbant nuotoliniu būdu yra sunkiau pasiekiami įmonės tikslai. Nuotolinis darbas priveda ir iki  mažėjančio kūrybiškumo, socialinių kontaktų stokos, kas taip pat gali lemti kai kuriuos psichinius sutrikimus. Didėja duomenų nutekėjimai. Daugelis organizacijų neturi ar nesivadovauja tam tikromis strategijomis, kurios gali apsaugoti duomenų bazes, o darbuotojai , jei yra aprūpinti organizacijos įranga, gali naudotis savaja. Tai gali padidinti  organizacijos duomenų nutekėjimo riziką, kadangi jau nuo 2019 m. iki 2020 m. tokių incidentų skaičius išaugo 25%.

Norint apsaugoti organizacijos duomenis nuo nutekėjimo siūlome išbandyti Safetica sprendimą.

Nuotolinio darbo geroji pusė

Kadangi populiariausi straipsniai yra išleidžiami apie tai, kaip darbas namuose kenkia žmonių sveikatai ir panašiai, tai daugelis asmenų yra susidarę neigiamą nuomonę apie darbą iš namų. Tačiau, jis kaip ir visi dalykai, turi ne tik trūkumų bet ir privalumų, tik apie juos gana mažai kas kalba. Iš tiesų darbas iš namų nėra pats blogiausias darbo metodas. Žmonės dirbdami nuotoliniu būdu ne tik papildo savo žinias apie technologijas ir kaip su jomis elgtis, bet ir gali įgyti konkurencinio pranašumo. Darbas iš namų ir laisvas darbo grafikas yra labai sparčiai populiarėjančios motyvacinės priemonės. Bet greitu metu jie gali tapti ne motyvaciniais priedais, o kita darbo laiko forma, kadangi kiekvienais metais vis daugiau asmenų pasirenka darbą iš namų. „EUROFOUND“ duomenimis Europoje dirbti iš namų pradėjo keli milijonai darbuotojų. Jie sudaro apie 44.6 proc. visų dirbančiųjų (Lietuvoje – 46,5%). Be to „EUROFOUND“  apklausoje net 56,8 % ES gyventojų teigė, kad yra visiškai patenkinti patirtimi dirbant iš namų pandemijos metu (Lietuvoje – 57,4 %). Darbas iš namų padeda sutaupyti laiko, nes daugiau nereikia važiuoti į darbo vietą, stovėti kamščiuose, kurie gali užtrukti ir kelias valandas. Sutaupytą laiką asmuo gali panaudoti produktyvesnei veiklai, užuot važinėję iš namų į biurą ar atgal. Taip pat asmuo sutaupo ne tik laiką bet ir pinigus išleistus kelionėms į darbą ir šie pinigai gali būti atidėti kaip santaupos. Sumažinamos ir įmonės biuro išlaidos: sunaudojama mažiau elektros energijos, vandens, rašalo, ir net popieriaus. Ką dar reikėtų paminėti, kalbant apie nuotolinio darbo privalumus, tai, kad yra atleidžiama mažiau darbuotojų ir jie yra labiau patenkinti savo darbu. 

Nuotolinis darbas padeda apsaugoti gamtą

Ar kada buvote susimąstę, kad dirbdami iš namų mes apsaugome ne tik save bet ir aplinką. Nuotolinis darbas gali būti labai palankus aplinkai ar pačios bendrovės atsakomybei už aplinkos apsaugą. Kaip ir minėjome, dirbant nuotoliniu būdu nusikelia kelionės į darbą. Tai sumažina oro taršą: išsiskiria mažiau CO2 ar kitų toksiškų medžiagų. Ypač daug taršos pastebima miestuose, kur darbo vietų įvažiavimuose ir išėjimuose yra didelės spūstys. Tai prisideda ir prie energijos taupymo, kadangi išleidžiama mažiau degalų. Be to energijos yra sunaudojama mažiau, nes biuro įranga paprastai sunaudoja daugiau jos, negu namų biuro įranga. Taupydami energiją taip pat prisidedame prie taršos mažinimo, nes sumažėja tarša, kuri atsiranda gaminant energiją. Tapatumas pastebimas ir su šildymu ar oro kondicionavimu, kadangi energijos sąnaudos skiriasi tarp namų ir biuro pastato. Svarbu būtų paminėti ir sumažintą popieriaus sunaudojimą. Dirbant nuotoliniu būdu vietoj popieriaus yra naudojami PDF ar kiti internetiniai dokumentai, kurie anksčiau buvo popieriniai. Visa tai reiškia taupymą ir verslui bet taip pat tokiu būdu prisidedama prie aplinkosaugos. 

Panašu, kad nuotolinis darbas, kaip ir dauguma dalykų, turi ir teigiamas (lankstumas, naujos patirtys, aplinkosauga ir kt.) ir neigiamas (neišvengiami iššūkiai, sunkumai su technologijomis ir kt.) puses, kurios bus neišvengiamos. Bet jis nebus pamirštas ir po pandemijos, kadangi pokyčiai darbovietėse jau yra pastebimi. Viskas priklausys nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo ar įmonės politikos.