Image Image Image Image Image Image Image Image Image Image
Scroll to top

Top

Komentarų nėra

Lietuvoje nepakankamai vertinamos intelektinės nuosavybės teisės - Sprendimai verslui

Lietuvoje nepakankamai vertinamos intelektinės nuosavybės teisės
Greta
  • Paskelbta 2016-04-26

Programinė įranga yra neatsiejama kiekvienos įmonės veiklos dalis, tačiau, pasak Verslo Programinės įrangos aljanso (VPĮA), Lietuvos įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio, siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudojama nepažeidžiant intelektinės nuosavybės teises ginančių įstatymų.

Lietuvos kompiuterių programų gamintojus ir platintojus vienijantis VPĮA, balandžio 26 d. minėdamas Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, pastebi, kad skaitmeninių technologijų taikymas turi dvi medalio puses: jei neužtikriname programinės įrangos kūrėjų teisių, ar tikrai galime save vadinti IT inovacijas skatinančia valstybe?

„Šiandien prisimindami 2001-uosius, kada VPĮA pradėjo savo veiklą, darome išvadą, kad skaitmeninės technologijos iš esmės pakeitė pasaulį, suteikdamos neabejotinos naudos visiems, – sako VPĮA prezidentas Tomas Parnarauskas. – Visgi, intelektinės nuosavybės teisės saugomas turinys šiandien yra labiau neapsaugotas nuo neteisėto naudojimo, nei kada nors anksčiau, ir tai niekam nenaudinga.“

Intelektinės nuosavybės pažeidimai neigiamai veikia Lietuvos mokesčių surinkimo procesą, šalies darbo lygį, žalą patiria ir susijusios pramonės šakos – šių pažeidimų pagalba sudaromos prielaidos nesąžiningai konkurencijai bei kartu skatinama šešėlinė ekonomika.

T. Parnarausko nuomone, Lietuvoje galima skirti dviejų tipų įmones: įmonės, kurios tikslingai naudoja nelicencijuotas programas ir įmonės, kurios tiesiog nesidomi savo IT ūkiu. Tačiau tiek vienos, tiek kitos įmonės susiduria su tomis pačiomis rizikomis.

„Lietuvos teisinis reguliavimas leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę ir įmonei. Todėl įmonei, turinčiai gerą reputaciją rinkoje ir, pavyzdžiui, aktyviai dalyvaujančiai viešuosiuose  pirkimuose, būti nuteistai baudžiamojoje byloje už nelegalių programų naudojimą, reiškia ne tik baudų valstybei mokėjimą ar žalos atlyginimą programinės įrangos kūrėjams, – sako T. Parnarauskas. – Toks teismo sprendimas gali užkirsti kelią įmonei dalyvauti tolimesniuose viešuose pirkimuose“.

Be to, dauguma atliekamų tyrimų rodo, kad nelicencijuota programinė įranga dažnai būna apkrėsta kenkėjiškomis programomis, todėl iškyla rizika įmonės duomenų ir konfidencialios informacijos saugumui. VPĮA prezidento teigimu, daugeliui įmonių konfidencialios informacijos praradimas gali sukelti gerokai daugiau žalos, nei teisinės atsakomybės už nelicencijuotas programas taikymas.

Pasak VPĮA, rizikas susijusias su nelicencijuotos programinės įrangos naudojimu galima šalinti įgyvendinant programinės įrangos valdymo strategijas ir atliekant savarankiškus bei reguliarius naudojamos programinės įrangos auditus. Pavyzdžiui, įmonės naudojama programinė įranga turi būti inventorizuojama kaip nematerialus turtas.

Siekiant padėti Lietuvos smulkiam verslui tinkamai valdyti naudojamą programinę įrangą, VPĮA kartu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija parengė rekomendacijas programinės įrangos valdymui. Šiose rekomendacijose pateikiami praktiniai patarimai, kaip atlikti programinės įrangos auditus ar inventorizaciją, kaip apskaityti turimas programų licencijas įmonės buhalterijoje ir nustatyti įmonės vidaus darbo tvarką.

Rekomendacijas, kaip valdyti PĮ bendrovėje, rasite www.vpi-a.lt.

Rašyti komentarą