• Greta
• Paskelbta 2017-08-02

Pagrindinė Jungtinės Karalystės finansinė įmonė Londone „Lloyds“ praneša, kad didelės ir nekontroliuojamos kibernetinės atakos pasaulio ekonomikai gali kainuoti ne mažiau nei stichinė gamtos nelaimė.

Britų dienraštis „The Guardian” skelbia, kad vidutiniškai 53 milijardų JAV dolerių išleidžiama kibernetinių išpuolių nuostoliams atlyginti.

Deja, draudimo kompanijos nėra pajėgios apskaičiuoti tikslią nuostolių sumą – tam trūksta duomenų, o ir virusų išpuoliai keičiasi ir vis sudėtingėja. Sunerimti verčia ir tai, kad kibernetinių atakų žala gali siekti daugiau kaip 121 milijardą JAV dolerių.

„Lloyds”  pabrėžia, kad buvo vertinama potenciali žala, kurią galėjo padaryti virusai: jei būtų atakuojama debesijos paslaugų tiekėjas – debesijai tenka didžiausia atakos tikimybė. Antroje vietoje pagal atakų tikimybę – operacinės sistemos.

Lloyds“ pranešė, kad prieš du mėnesius nugriaudėjusi „WannaCryptor“ pasaulinio masto ataka pareikalavo 8 milijardų JAV dolerių.

„Lloyds“ banko generalinė direktorė Inga Beale pastebi: „Kibernetinis tinklas yra virtualus, todėl yra sudėtinga suprasti, kaip kitą kartą smogs virusai ir kokia žala bus padaryta.“

Anot „eScan“ antivirusines programas platinančios įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovo Deivido Pelenio, įmonės turėtų labiau rūpintis savo duomenų apsauga.

„Kai kalbame apie duomenų apsaugą, finansiškai pažeidžiamiausias yra pramonės sektorius, tik po to – programinės įrangos ir technologijų, o galiausiai – viešasis paslaugų sektorius. Taigi kai kurios įmonės turi labiau rūpintis savo duomenimis ir privalo įsidiegti patikimą antivirusinę sistemą.“ – sako D. Pelenis.

Neseniai buvo nustatytas dar vienas kenkėjas – „Industroyer“, kuris laikomas didžiausia pramonės valdymo sistemų grėsme.

Inga Beale teigia: „Kibernetiniai išpuoliai labai kenkia verslui ir ekonomikai, sukelia daugelio vartotojų pretenzijas ir drastiškai paveikia draudimo išlaidas.“

Deividas Pelenis priduria: „Tokie pakartotiniai įspėjimai dėl kibernetinių atakų neturėtų niekam praskrieti pro ausis. Privalome rūpintis saugumu – įsidiegti antivirusines sistemas, nesilankyti įtartinuose internetiniuose portaluose ir nuolat daryti atsargines duomenų kopijas. Dėl šios priežasties įmonės ir valstybės įstaigos turėtų sunerimti ir įsidiegti patikimas saugos sistemas.

Daugelio šalių vyriausybės ir įmonės nėra apsidraudusios ir dėl to kiekvieną kartą rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Kita vertus, visų pirma svarbiausia, kad įmonių darbuotojai ir paslaugų vartotojai pasikliautų saugumo ekspertų patarimais ir būtų budrūs  – taip sumažėtų rizika tapti virusų aukomis.